trąša

1 trąšà sf. (4) NdŽ; N, trą̃šos pl. (4) 1. ppr. pl. DŽ, ŽŪŽ19, KŽ, RtŽ, Dsn ž. nj. medžiagos, kuriomis tręšiama: Trąšos, organinės ir mineralinės medžiagos, vartojamos augalams maitinti, dirvožemio fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms gerinti LTEXI384. Mineralinės trąšos BTŽ452. Seniausia Lietuvoje vartota trąša – medžių pelenai MLTEIII570. Būdavo, renku pelenus, tai trąšà buvo Vdk. Kam anas išveža bulbienius, amžina trąšà Klt. Žaliajai trąšai taip pat tinka žirniai, vikiai, seradelės T.Ivan. Žuvusios bakterijos yra gera trąša augalams rš. Kvietkui reikia duot trąšõs – tada augs Rm. Derlius valug trąšõs LKT103(Pd). Daržuo reikia trąšų̃, tai augs GrvT43. Duok gerai trąšų̃ tiem pačiem laukiem, užaugs LKKV153(Lnkv). O kaip iš geros trąšos, tai išaugo iš tos sėklos dideli lapai BsPIV72. Kap trąšų̃ ik valiai, tai auga Pkn. Kokie tę derliai auga, nė tę mėšlo, nė tę trąšų̃ Žg. Trąšẽlėm nubarstysiu viršun [miežius], i bus gerai Klt. Buvo ganykla trąšõms barstyta Smln. Kviečiai baisiai auga, mat jau trąšom nupilta Sb. Pas mum trąšàs šiemet jau sėja iš lėktuvo Mžš. Pirmiau niekas nesėjo jokių trąšų̃ PnmŽ. Trą̃šos išdusis visus Kpč. | pl. nj.: Trąšų̃ nė jokių nebuvo seniau – nič nė jokių Mšk. Smarvės velniškos, ka pradeda sėti visokias tas trąšàs Als. Koks buvo trąšų̃ pavadinimas – tamšlakas Kl. Dabar dera bulbos, – trąšų̃ duoda, tai dera Dg. Netvarko žemės, neįkreta trąšų̃, mėšlų gyvolio, nepaauga Plt. Reik parsivežti druskos, reik parsivežti trąšų̃ Ms. 2. ppr. pl. Kos56, LsB209, M, K.Būg, J.Jabl, Rtr, FrnW, Vl, Vlkj, Ds su šiaudais ar kitais pakratais sumintos gyvulių, paukščių išmatos, mėšlas: Trąša karvių SD115, Sut. Trąšos karvelių SPII95. Reikia trąšõs ant daržo, t. y. mėžinio, mėšlo J. Kiti ir salietros nededa, tik su trąšà augina [bulves] Lb. Trąšõs indėsi, tai bus ir duonos Kli. Keltavų neturi, tai ir trąšų̃ neturi Švnč. Karvės daug trąšų̃ nustovi Dglš. Jam gi reikia ir keltavų daug, tai tada ir žemė nenupūsta (nenuliesinama), bus trąšų̃ indėta Aps. Trąšų buvo, gyvulelius turėdavom Dgp. Iš kiaulės metu metu trąšàs, aš papratus, trąšosè užaugus Klt. Itiej juodi grambuoliai trąšósna lenda Dv. Trąšų̃ karvinių krūvon pridedi ir laikai apdengęs žeme Smal. Para trą̃šos vežt Dsn. Vyrai šiandiej trąšàs veža Kkl. Jau trą̃šos an pūdymo reikia vežt Pb. Man labiausia norėjos trąšàs išvežt Str. Ponas tep liepė ar trąšàs vežtie, ar ką GrvT137. Išvažiok trąšelès, tai da sodysim bulbas Dv. Arklio nėr, trąšų̃ nėr kam vežt, sunku gyvent Nmč. Jau mūs i trą̃šos išvežtos OG414. Trąšàs išmėždžiau LKKXIII22(Grv). Šiemet in trąšàs i rankų nekišau Klt. Aš buvau radę pinigus trąšosè Lz. Tegul nesėda – ji labai trąšà smirda PnmR. ^ Neišsikuštėjo (neištuštėjo, neišdžiūvo), ale visi kai trąšà supuvo [svogūnai] Klt. Šienas kap trąšà Švnč. ║ prk. nešvarumai, purvas: Tai privalgo trąšų̃ svietas Švnč. Mėšluos, trąšosè gyveno Dglš. 3. N, Rtr, JnšM, Brsl išmatos: Arklio trąšàs kiaulėm duomam Lz. Inmygo pienan arklio trąšõs nuo [plaučių] aždegimo Dglš. Prie išsikėlusios voties dedama karštų žąsies trąšų LMD(And). Arklio trąšų̃ an ganiavos pririnkom Lz. Kur arklio trąšà, tai šūdvabalių pilna pilna – kaip gruodas Antš. Kiaulės voliojas trąšõj Km. Visas trąšõm apkaurojo JII59. Ezechielis per tris šimtus ir devynias dešimtis dienų ant šono gulėjo ir trąšas keltuvų ėdė SPI268-269. ^ Ko norėt, kad augtų – jaučių trąša (prastas mėšlas) Slm. Čia dūšia, čia trąšà (sakoma apie mažą žmogų) Trgn, Švnč. Kosėjau, kai trąšą kračiau Klt. ║ pl. srutos: Trąšõm palaistyk obelėles Rgv. Prakask griovelį, tegul tos trą̃šos nubėga An. Iš trąšų̃ skystuma eina Grv. 4. Kos240, Rtr, DŽ, NdŽ vešlumas, trąšumas: Kas par trąšà cebulių – iš laiškų virsta! Vkš. 5. CI653 riebumas, derlingumas: Linai nuema trą̃šą laukam Pš. Visą trąšą iš dirvos prarijo Tat. 6. scom. Str menk. senas, prastas žmogus: Kam anas tau, šitas trąšà! Klt. Trąšà mės jau – senos! Klt. 7. scom. plūdimosi žodis: Anyta, kai an vaikų piktauja, pasako: – Ak tu, trą̃ša! Rod. Itai trąša – ne gazas (žibalas)! Pls.